povyzius

póvyzius sm. (1) 1. išvaizda: Ta [apynių] veislė yra Anglijos žemėj didžiai veisama, povyzių turia didžiai gražį, bet nedidžiai tėra brandinga S.Dauk. Povyzius gurbelių yra nevienodas: iš pradžios gurbeliai mažne visuomet yra apskriti Kos15. 2. būdas, forma: Povyzius apsiejimų senųjų lietuvių ir žemaičių S.Dauk. Baudžiava ... gyvenime nepragaišo, tiktai savo povyzių keitė A1884,181. 3. atvaizdas, paveikslas: Šventą ąžuolą su povyziais dievų sudegino S.Dauk. [Popiežius] kryžokams į jo (akmenio) vietą povyzių šventojo atsiuntė S.Dauk. 4. žr. pavyzdys 1: Kitos [giminės] buvusios ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės S.Dauk. Lietuviai, uždegti povyziu narsybės savo karvedžio, lygia dalia gulė ant eilių gelžiuotų vokyčių S.Dauk.